žindinyčia

מindinýčia (hibr.) sf. (1) KII144, K, Rtr, NdŽ, KŽ; Q431, CII372, MŽ, N 1. J žindama patelė: Nemušk katės, juk matai, kad žindinýčia Skr. Žindinýčia kiaulė J. 2. žr. žindyvė: Sveikos žindinyčios tuojau ieško Klaipėdoj (skelbimas) LC1887,6. Nekuri darbininkė … princesės Elžbietos žindinyčia buvusi LC1878,1. Ir būtumbim galėję jus apsunkinti, kaipo Kristaus apaštalai, bet mes motiniški pas jus buvome, lyg kaip žindinyčia savo kūdikius kavoja Bb¹1PvT2,7. Debora, kuri Rebekos … žindinyčia buvusi, čia pasimirė Kel1865,73. Ji slūžyja per žindinýčią, per auklę KI51. Paklausi savo senąją žindinyčią, ką čia reiktų daryt Jrk77. ║ menk. moteris: Tylėk, žindinyčia, čia vyrų reikalas! Rs. 3. krūtys: Ir vaikščio[ja] žindinýčią pastačiusi Vvr.